Hrvatski jezični portal. 2014.
stratigrafija — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Geologijos šaka, tirianti Žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, jų savitarpio santykį erdvėje ir santykinį amžių. atitikmenys: angl. stratigraphy vok. Stratigraphie, f… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
stratigrafíja — e ž (ȋ) veda o zemeljski zgodovini, ki razporeja plasti po starosti s pomočjo organskih in anorganskih ostankov: osnove stratigrafije; paleontologija in stratigrafija // razporejenost plasti po starosti: določiti stratigrafijo tega področja ◊… … Slovar slovenskega knjižnega jezika
Stratigraphie — stratigrafija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Geologijos šaka, tirianti Žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, jų savitarpio santykį erdvėje ir santykinį amžių. atitikmenys: angl. stratigraphy vok.… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
stratigraphy — stratigrafija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Geologijos šaka, tirianti Žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, jų savitarpio santykį erdvėje ir santykinį amžių. atitikmenys: angl. stratigraphy vok.… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
стратиграфия — stratigrafija statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Geologijos šaka, tirianti Žemės plutą sudarančių uolienų sluoksnių susiklostymo seką, jų savitarpio santykį erdvėje ir santykinį amžių. atitikmenys: angl. stratigraphy vok.… … Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas
biostratigrafija — biostratigràfija ž DEFINICIJA geol. utvrđivanje fosilnoga sadržaja stijena i vremenskoga slijeda života organizama geološke prošlosti, a time i određivanje redoslijeda postanka stijena ETIMOLOGIJA bio + v. stratigrafija … Hrvatski jezični portal
geologíja — e ž (ȋ) veda o nastanku, razvoju in sestavi zemlje: osnovni pojmi geologije / v geologiji ima nezadostno ♦ geol. dinamična geologija veda o spremembah notranje zemeljske zgradbe in površine; historična geologija veda o zemeljski zgodovini;… … Slovar slovenskega knjižnega jezika
vertikálen — lna o prid. (ȃ) 1. pravokoten na gladino mirujoče vode; navpičen: vertikalen prerez, rov; stena ni popolnoma vertikalna // vzporeden s stranskim robom: vertikalne črte v zvezku; vertikalna kolona v križanki / poudariti vertikalne šive pri plašču … Slovar slovenskega knjižnega jezika
