- oracija
- orácija žDEFINICIJA1. rij. govor, besjeda2. kat. molitva koju svećenik moli za vrijeme bogoslužja u određenim prigodamaETIMOLOGIJAvidi orator
Hrvatski jezični portal. 2014.
Hrvatski jezični portal. 2014.
oracija — orãcija dkt. Ùžgavėnių, pabaigtùvių orãcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
oracija — orãcija sf. (1) DŽ 1. psn. kalba, prakalba: Nikodemas oraciją daro DP255. 2. apeiginė kalba: Atiduodant [pabaigtuvių] vainiką, buvo dainuojamos dainos ar sakomos oracijos, išvardijant visus rugio vargus rš. 3. piršlio kalba senoviškose vestuvėse … Dictionary of the Lithuanian Language
kvieslys — 2 kvieslỹs sm. (4) 1. NdŽ raginamasis raštas, šaukimas, pranešimas. 2. raštas, iš kurio kviečiantis į vestuves asmuo skaito oraciją: Kvieslys … išsiimdavęs iš kišeniaus „kvieslį“, jį išskleisdavęs ir, pamaži judindamas, sakydavęs … oraciją… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvieslys — kvieslỹs, kvieslė̃ dkt. Kviẽslio lazdà, orãcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kvieslė — kvieslỹs, kvieslė̃ dkt. Kviẽslio lazdà, orãcija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
byla — bylà sf. (4) 1. R, K kalba, kalbėjimas, šneka: Aiškios bylõs jis, t. y. gerai išbylo, iškalba J. Kokia čia tavo byla Tršk. Bet motinos jau negirdžiu raminančios bylos S.Nėr. Visi išsižioję klausės tos bylos ir įtikėjo M.Valanč. Glaudomis ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
erecija — ×erẽcija (sl.) sf. (1) oracija: Kitą kartą vaikai, atėję velykauti, turėdavo mokėti tam tikrą erẽciją Krkl … Dictionary of the Lithuanian Language
gulėtojas — gulėtojas, a smob. (1) kas guli: Prašom, tėvuli, motinėle, gaspadinės – barščių ravėjos, rugių pjovėjos, drobių audėjos, kelnių velėtojos, lažkon gulėtojos (svoto oracija) Vlk … Dictionary of the Lithuanian Language
išsakyti — 1 išsakyti NdŽ 1. tr. R46, Sut, N, K, M, Š, Ser išpasakoti, papasakoti: Anas išsãkė momai visa, kap dirbos Lz. Gal dabar visas tokias [vietas] išsãkėm? Trgn. Juozapėlis visa jai išsakė: obelis nudžiūvus, vyno šulnis išdžiūvęs, visi galvijai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nog — nõg praep. su gen. 1. žr. nuog 1: Vaikas nukrito nõg arklio Klov. Tas nõg pečio nulipo Prl. Sodin nog žirgelio, vadin į svirnelį (d.) Plv. Paskelkie, tėvuli, nog niemos lentelės LTR(Mrk). 2. žr. nuog 4: Nog mūs trys kilometrai bus Dv. Tai aš… … Dictionary of the Lithuanian Language