logika

logika
lògika ž <D L -ici, G mn lȍgīkā>
DEFINICIJA
1. filozofska disciplina, znanost o mišljenju, o metodi zaključivanja, proučava oblike, zakonitosti i uvjete razložitih misli i opće metode spoznaje istine
2. način razmišljanja, zaključivanja, u skladu ili ne sa zakonima logike [dječja logika; po toj logici; protiv svake logike]
3. zakonitost prema kojoj se odvijaju određene pojave, događaji [logika tržišta; logika politike]
SINTAGMA
formalna logika disciplina koja proučava sudove i dokaze na principima deduktivnog rasuđivanja, bez obzira na njihovo značenje
ETIMOLOGIJA
lat. logica ← grč. logikós ≃ lógos: riječ, um

Hrvatski jezični portal. 2014.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • logika — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. ż Ib, CMc. logikaice, blm {{/stl 8}}{{stl 20}} {{/stl 20}}{{stl 12}}1. {{/stl 12}}{{stl 7}} dyscyplina zaliczana do nauk filozoficznych, zajmująca się formami i zasadami poprawnego myślenia, wnioskowania : {{/stl 7}}{{stl… …   Langenscheidt Polski wyjaśnień

  • logika — statusas T sritis švietimas apibrėžtis 1) Mokslas, tiriantis taisyklingo mąstymo būdus. Skiriamos formaliosios, dialektinės, matematinės, kalbos ir kt. logikos šakos. Logika – vienas iš metodologinių visų mokslų pagrindų; 2) Mąstymo ir kalbos… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • logika — lògika dkt. Formalióji lògika …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • logika — statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. logic vok. Logik, f rus. логика, f pranc. logique, f …   Automatikos terminų žodynas

  • logika — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. logic vok. Logik, f rus. логика, f pranc. logique, f …   Fizikos terminų žodynas

  • lógika — e ž (ọ) 1. filoz. filozofska disciplina, ki proučuje načela pravilnega mišljenja in oblike sklepanja: elementi logike; katedra za logiko; strokovnjak za logiko // s prilastkom ta disciplina, vezana na določenega logika, določeno filozofsko smer …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • logika — ż III, CMs. logikaice, blm 1. «dyscyplina należąca do nauk filozoficznych, normatywna nauka o formach poprawnego myślenia, obejmująca obecnie logikę formalną, semantykę logiczną, teorię wnioskowania indukcyjnego, metodologię nauk oraz pewne… …   Słownik języka polskiego

  • logika — lògika sf. (1) DŽ 1. mokslas apie mąstymo dėsnius ir jo formas. 2. vidinis dėsningumas, būdingas gamtos, visuomenės ir mąstymo reiškiniams: Netikiu aš plepalais, netikiu žodžiais! Faktai – štai gyvenimo logika J.Dov. Medinė liaudies architektūra …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lògika — lògi|ka ž 〈D L ici, G mn lȍgīkā〉 1. {{001f}}filozofska disciplina, znanost o mišljenju, o metodi zaključivanja; proučava oblike, zakonitosti i uvjete razložitih misli i opće metode spoznaje istine 2. {{001f}}način razmišljanja, zaključivanja, u… …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • Boolean logika — statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. Boolean logic vok. Boolesche Logik, f rus. булева логика, f pranc. logique de Boole, f ryšiai: sinonimas – Bulio logika …   Automatikos terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”