- rekvizicija
- rekvizícija žDEFINICIJAprisilno, odn. privremeno oduzimanje imovine uz namiru fizičkim i pravnim osobama, ob. u ratne svrheETIMOLOGIJAvidi rekvirirati
Hrvatski jezični portal. 2014.
Hrvatski jezični portal. 2014.
rekvizícija — ž prisilno, odn. privremeno oduzimanje imovine uz namiru fizičkim i pravnim osobama, ob. u ratne svrhe … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
rekvizícija — e ž (í) odvzem premičnin zaradi nujnih potreb vojske, države, zlasti v vojnem času: rekvizicija avtomobila, živine / ker četa ni imela hrane, so odšli na rekvizicijo / vojaška rekvizicija ♦ jur. odvzem premičnin z odškodnino zaradi splošnih… … Slovar slovenskega knjižnega jezika
rekvizicija — rekvizi̇̀cija dkt. Tur̃to, mai̇̃sto prodùktų, gyvulių̃, transpòrto priemonių rekvizi̇̀cija … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
rekvizicija — rekvizìcija sf. (1) DŽ priverstinis turto nusavinimas už atlyginimą arba laikinas jo paėmimas valstybės reikalams: Vokiečių rekvizicijos baigia mus smaugti Pt … Dictionary of the Lithuanian Language
rekvizícījski — pril. (na način) kao kad se provodi rekvizicija … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
rekvizicijski — rekvizícījski pril. DEFINICIJA (na način) kao kad se provodi rekvizicija ETIMOLOGIJA vidi rekvirirati … Hrvatski jezični portal
atiduoti — atiduoti, da, atìdavė 1. tr. negrąžintinai įteikti (kam), nepasilikti sau: Ką turėjau, àtdaviau Eiš. Aš buvau atidẽvęs jam arklį Žml. Šitą obuolį atiduok tam mažiui (vaikui) Kt. Paskutinius marškinius ataduotum J.Jabl. Vainikėlį atidaviau nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
išpilti — išpìlti, ìšpila, išpylė K; R 1. tr. išlieti kur, į ką (skystį): Ana tą pieną išpela taip čystai, išvarvina Lkv. Išpilk tą [v]andenį į geldikę Krš. Prašom valgyt, vis tiek reiks kiaulėms išpilt (juok.) LTR. Tu išpylei alų iš uzbono J. Ir išpylė… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvežti — išvèžti, ìšveža, ìšvežė 1. tr. SD1204, SD422, R364, Sut, N, K, M, L, LL271,298, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ, Žlb, Plt, Klk, Ėr, Skrb, Pnd, Č, Dgč, Vdn, Mlk, Plm, Nmn, Vžn važiuojama priemone, vežant išgabenti: Jau ìšvežėm trąšas an lauko LzŽ.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pritekti — pritèkti 1. intr., tr. K, J, NdŽ, DŽ1, KŽ, Snt siekti iki kurios vietos: Koryčia, kurios viršus dangų pritektų CII292. Taip aukštyn kopėčios nepritenka N. Vanduo man priteko iki kelių J.Jabl. Striukas buvo – nepritẽko Slv. Virvė iki medžio… … Dictionary of the Lithuanian Language