indukcija

indukcija
indùkcija ž
DEFINICIJA
1. fil. a. zaključivanje od pojedinačnih slučajeva prema općim zakonitostima koje njima upravljaju b. metodološki postupak zaključivanja od pojedinačnog prema općem, opr. dedukcija
2. psih. pojavljivanje čuvstava, misli, asocijacija koji su potaknuti istim psihičkim procesima kod drugih osoba
3. biol. u ranoj fazi embrionalnog razvitka pojava da dio zametka (»aktivno tkivo«) izaziva determinaciju nediferenciranih stanica koje se razvijaju u pojedine organe
SINTAGMA
električna indukcija, v. električni ;
elektromagnetska indukcija fiz. izazivanje električne struje u vodiču promjenom magnetskog polja oko njega; vodič može mirovati u vremenski promjenjivom magnetskom polju, ili se može gibati tako da na svom putu siječe magnetski tok promjenjivog intenziteta (na taj način proizvode struju elektromagnetski generatori);
magnetska indukcija fiz. gustoća magnetskog toka, vektorska fizikalna veličina proporcionalna magnetskom polju (simbol B), jedinica: tesla (simbol T);
potpuna indukcija mat. metoda dokazivanja neke tvrdnje koja vrijedi za svaki prirodni broj, osim konačno mnogo mogućih iznimki, proizlazi iz temeljnog aksioma strukture skupa prirodnih brojeva
ETIMOLOGIJA
lat. inductio ≃ inductus: doveden ← inducere: dovesti; inductor: uvoditelj

Hrvatski jezični portal. 2014.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • indukcija — indùkcija dkt. Elektri̇̀nė, magnètinė indùkcija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • indùkcija — ž 1. {{001f}}fil. a. {{001f}}zaključivanje od pojedinačnih slučajeva prema općim zakonitostima koje njima upravljaju b. {{001f}}metodološki postupak zaključivanja od pojedinačnog prema općem, opr. dedukcija 2. {{001f}}psih. pojavljivanje čuvstava …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • indukcija — statusas T sritis Standartizacija ir metrologija apibrėžtis Tam tikro fizikinio reiškinio sužadinimas, pvz., elektriniu, magnetiniu ar elektromagnetiniu lauku. atitikmenys: angl. induction vok. Induktion, f; Influenz, f rus. индукция, f pranc.… …   Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas

  • indukcija — statusas T sritis chemija apibrėžtis Proceso sužadinimas išorinėmis jėgomis atitikmenys: angl. induction rus. индукция; наведение …   Chemijos terminų aiškinamasis žodynas

  • indukcija — statusas T sritis gyvūnų raida, augimas, ontogenezė, embriologija atitikmenys: lot. Inductio ryšiai: platesnis terminas – ląstelių atsiradimas ir formavimasis …   Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminai

  • indukcija — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. induction vok. Induktion, f; Influenz, f rus. индукция, f pranc. induction, f …   Fizikos terminų žodynas

  • indukcija — statusas T sritis embriologija atitikmenys: lot. Inductio ryšiai: platesnis terminas – organų formavimasis …   Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas

  • indukcija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Mokymo metodas, kai iš atskirų faktų, pavyzdžių stebėjimo ir jų analizės, ieškant bendrų ir esminių požymių, mokoma daryti apibendrinimus, formuluoti išvadas, taisykles, dėsnius, pvz., nagrinėjant atskiras… …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • indukcija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pedagogikos mokslinio tyrimo principas, kai stebimi, eksperimentuojami tikrovės reiškiniai, analizuojami, nustatomi būtinieji jų ryšiai. kilmė lot. inductio – įvedimas …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

  • indukcija — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Protavimo metodas, kai atskiri teiginiai, požymiai, atvejai, įtraukiami į apibendrinimą, išvadą. kilmė lot. inductio – įvedimas …   Enciklopedinis edukologijos žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”