inhibicija

inhibicija
inhibícija ž
DEFINICIJA
1. psih. kočenje, sprečavanje, zaustavljanje ili potiskivanje jednog doživljaja drugim, umanjivanje sposobnosti nekih radnji od straha, djelovanje napora volje da ograniči nagone ili neumjerene težnje itd.; inhibiranost
2. kočenje, sprečavanje, zadržavanje (npr. kad u tijelu jedan organ koči djelovanje drugoga)
3. ono što je komu ili čemu svojstveno, vlastitost, prirođenost, bitna pripadnost nečemu, odnos svojstava prema njihovu nositelju; nerazdvojivost
ETIMOLOGIJA

Hrvatski jezični portal. 2014.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • inhibícija — ž 1. {{001f}}psih. kočenje, sprečavanje, zaustavljanje ili potiskivanje jednog doživljaja drugim, umanjivanje sposobnosti nekih radnji od straha, djelovanje napora volje da ograniči nagone ili neumjerene težnje itd.; inhibiranost 2.… …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • inhibicija — statusas T sritis augalininkystė ryšiai: žiūrėk – epistazė …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • inhibícija — e ž (í) knjiž. zaviranje, zadrževanje: posledice inhibicije se že kažejo / redko doseči kaj z inhibicijo prepovedjo, preprečitvijo ♦ psih. inhibicija čustvovanja, mišljenja …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • malnutricija — malnùtrīcija ž DEFINICIJA pat. manjak esencijalnih hranjivih tvari u organizmu; rezultat je radikalnih dijeta ili psihičkih inhibicija ETIMOLOGIJA lat. malus: loš + nutrire: hraniti …   Hrvatski jezični portal

  • dezinhibicija — dezinhibícija ž DEFINICIJA psih. stanje uklonjene inhibicije, sloboda da se djeluje prema vlastitim unutarnjim porivima ili osjećajima, bez obraćanja pozornosti na ograničenja koja zahtijevaju kulturološka pravila ETIMOLOGIJA dez + v. inhibirati …   Hrvatski jezični portal

  • inhibiranost — inhìbīranōst ž <G osti, I osti/ ošću> DEFINICIJA 1. stanje onoga koji je inhibiran 2. psih., v. inhibicija (1) ETIMOLOGIJA vidi inhibirati …   Hrvatski jezični portal

  • epistasis — epistazė statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Nealelinių genų sąveika, kurios metu vieni genai slopina kitų veikimą. atitikmenys: angl. epistasis rus. эпистаз ryšiai: sinonimas – epistazinė genų sąveika sinonimas – inhibicija …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • epistazė — statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Nealelinių genų sąveika, kurios metu vieni genai slopina kitų veikimą. atitikmenys: angl. epistasis rus. эпистаз ryšiai: sinonimas – epistazinė genų sąveika sinonimas – inhibicija …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

  • эпистаз — epistazė statusas T sritis augalininkystė apibrėžtis Nealelinių genų sąveika, kurios metu vieni genai slopina kitų veikimą. atitikmenys: angl. epistasis rus. эпистаз ryšiai: sinonimas – epistazinė genų sąveika sinonimas – inhibicija …   Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”