Hrvatski jezični portal. 2014.
žvalėjimas — dkt. Minùtė juõko – gẽras žvalėjimo bū̃das … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žvalėti — vksm. Ligonis jaũ žvalėja … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
žvalėti — žvalėti, ėja, ėjo intr. DŽ, NdŽ darytis žvalesniam: Jis ėmė žvalėti DŽ1 … Dictionary of the Lithuanian Language
žvalėjimas — sm. (1) DŽ2 → žvalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
žvalus — žvalùs, ì adj. (4) J, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ; ŠT28 1. Tsk(Kpr), Dgč, Ktk, Rk, Č, Skp, Gž žvitrus, vikrus: Nieko, da žvalì tokia bobutė, da žvalì Pnd. Metų daug, ale koks žvalùs vyras, o o! Šv. Jau ir ta apsenus – pirmiau b[uv]o žvalì Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
žvála — e ž (á) nav. mn. 1. železo pri uzdi, ki ga ima konj v gobcu; brzda: odpeti žvale; konj je prhal in grizel žvale 2. med. boleča razpoka v ustnem kotu: namazati žvale … Slovar slovenskega knjižnega jezika
žvala — žvȁla ž <G mn žvȃlā> DEFINICIJA 1. <mn>, v. žvale 2. pejor. usta čovjeka [razvaliti žvale galamiti, razvikati se] ETIMOLOGIJA prasl. *žьvadlo (rus. žválo: gornja čeljust) ≃ v. žvakati … Hrvatski jezični portal
zàžvaliti — (koga) svrš. 〈prez. īm, pril. pr. īvši, prid. trp. zàžvaljen〉 1. {{001f}}staviti (konju) žvale 2. {{001f}}žarg. poljubiti koga u usta … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
žvȁla — žvȁl|a ž 〈G mn žvȃlā〉 1. {{001f}}{{c=1}}v. {{ref}}žvale{{/ref}} 2. {{001f}}pejor. usta čovjeka … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
žvȁlav — prid. 〈odr. ī〉 koji ima žvale … Veliki rječnik hrvatskoga jezika
