Hrvatski jezični portal. 2014.
auksinas — 2 auksinas, a adj. (1) 1. DP3,81 iš aukso padarytas, auksinis: Grandelės (apyrankės) auksinos, sidabrinos SD168. Žirgas buvo juodbėras, o balnelis auksinas KlvD443. Varnas atnešė ... auksiną žiedelį Sch15. Būsi nebūsi, mano mergele, tik pardėvėsi … Dictionary of the Lithuanian Language
auksinis — 2 auksìnis, ė adj. (2); DŽ, Grž, Gs, Kp, auksinis (1) Aln, Ktk, Slk 1. iš aukso padarytas: Imk auksìnių ir sidabrinių pinigų Brž. Pirkau auksinį žiedą An. Auksinė grandelė B. Tasai žiedelis, tas auksinė̃lis, jis nuviržėjo mano pirštelius JV375 … Dictionary of the Lithuanian Language
auskaris — aũskaris sm. (1); LL100, auskarỹs (3b); LL61 žr. auskaras 1: Aukso auskariai Žem. Moteriškė įkabino ausin auksinį auskarį rš … Dictionary of the Lithuanian Language
dėmantinis — dėmantìnis, ė adj. (2) su dėmantais: Išsimkie ar sidabrinį, ar auksinį, ar dėmantinį brizgilaitį Jrk133 … Dictionary of the Lithuanian Language
fondas — fòndas sm. (1) 1. lėšos, skiriamos kuriam nors tikslui: Darbo užmokesčio fòndas DŽ. Apyvartos fondas TTŽ. Kultūros fondas TTŽ. 2. ko nors atsarga, sankaupa: Sėklos fondas sp. Laukiniai žvėrys ir paukščiai yra visos liaudies nuosavybė ir sudaro… … Dictionary of the Lithuanian Language
galiūnas — 2 galiū̃nas sm. (2) žr. galionas: 1. Kepurė ir ploščius buvo su galiūnais Sml. 2. Po rūtelių vainikėlį, oi, po auksinį galiūnėlį, oi oi oi LMD … Dictionary of the Lithuanian Language
grindis — 1 grindis sm. N žr. 2 grindis 2: Suolai buvo auksini ir sidabrini ant grindžio marmolo CII209 … Dictionary of the Lithuanian Language
ignosėlis — ×ignosė̃lis (sl.) sm. dem. (2) Ss agnasas, agnosėlis; medalikėlis: Jis nusipirko auksinį ignosė̃lį Klvr … Dictionary of the Lithuanian Language
išruopti — išruõpti, ia, ìšruopė Š, BŽ78,80,480, DŽ, Lk žr. išruobti: 1. Bulbę išruõpk, ir bus pypkė J. Sūnus ìšruopė avilį su kertekliu J. Šaukštą išruõpti J.Jabl(ž.). Karalaitis nuejo į dvaro sodną, nuskobė obulį, išruopė vidurį, padirbo du kaušus ir … Dictionary of the Lithuanian Language
išteikti — 1 išteĩkti, ia, ìšteikė tr. LVI816, KŽ 1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš. ║ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
