beštija

beštija
bèštija ž
DEFINICIJA
1. reg. životinja [jadna beštija!; čovjek se muči kao beštija]; bestija
2. pren. pejor. onaj koji ima loše osobine što se pripisuju zvijeri ili životinji, okrutan [beštija od čovjeka]
ETIMOLOGIJA
tal. bestia ← lat.

Hrvatski jezični portal. 2014.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • bèštija — ž 1. {{001f}}reg. ekspr. hip. životinja; bestija [jadna ∼!; čovjek se muči kao ∼] 2. {{001f}}pren. pejor. onaj koji ima loše osobine što se pripisuju zvijeri ili životinji, onaj koji je bez osjećaja, okrutan [∼ od čovjeka] ✧ {{001f}}tal …   Veliki rječnik hrvatskoga jezika

  • bestija — bȅstija ž DEFINICIJA v. beštija …   Hrvatski jezični portal

  • bestija — bèstija dkt. Tàs bèstija vė̃l šuñs pasiváikščioti nei̇̀švedė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • bêštija — in béštija e ž (ē; ẹ̄) pog. 1. velika divja žival; zver: požrešna beštija / ekspr. odpelji mulo, te beštije ne maram več videti 2. ekspr. surov, zloben človek: tista beštija pretepa otroke; to so beštije, ti ljudje / kot psovka molči, beštija;… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • bestija — ×bèstija (l. bestja) sf. (1) J, Gs, bestijà (2) Pln, Grg 1. gyvulys, žvėris: Ateit nebijais ... ing šitą girią girkšinčiųjų bèstijų DP610. Kailiais bestijų nudirtų apsisegę SPI85. 2. scom. menk. nenaudėlis, bjaurybė: Ko čia pešatės, bèstijos? …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • béstija — e ž (ẹ̄) knjiž. 1. velika divja žival; zver: sestradana bestija je planila na plen; pren., slabš. kakšna bestija je v tej ženski 2. ekspr. surov, zloben človek: te bestije so ga umorile …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • Reign in Blood — Saltar a navegación, búsqueda Reign in Blood Álbum de …   Wikipedia Español

  • barkantina — barkàntīna ž DEFINICIJA pov. pom. jedrenjak s tri ili više jarbola, prednji jarbol s dva nastavka ima križna jedra, »škuna bark«, bark beštija ETIMOLOGIJA amer.engl. barquantine, barkentine ← v. bark + (brig)antine: brig …   Hrvatski jezični portal

  • apreiškimas — apreiškìmas sm. (2) → apreikšti: 1. Menininko kūryba yra jo apreiškìmas FT. 2. SD197, R, CII172, N, K, DŽ1 Tos slaptės apreiškimas pačiam sūnui Dievo buvo atliktas DP258. Petras girionis apreiškimu dangaus skatina krikščionis pryš turkus eiti S …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprieti — 1 aprieti, ja (àpreja), jo tr. 1. N, K, Sut, Š, DŽ1 apkandžioti puolant, pjaunant (ppr. apie pasiutusį šunį, vilką): Šuva nor aprieti J. Jei šuo àpreja, gali galą gauti Vn. Susiedo [pasiutęs] šuo išbėgo į laukus, kad tik neaprietų ko Srv. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”